pakūtninkas

×pakū̃tninkas (-nykas), -ė (l. pokutnik) smob. (1) Als 1. kas daro atgailą: Visi pakūtnykai spūdino į šventorių M.Valanč. Garsinga pakūtnykė M.Valanč. 2. Mrj kas kenčia vargus, kančias, kentėtojas: Tu tai čystas pakūtnykas, niekad nepasilsi Lš.